Parodos laikas: 2013 11 19 - 12 14

Vieta: Galerija "Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas)

 

Tai antrasis projekto leidimas. Formaliai - projekto idėja labai paprasta: projekto kūriniai turi būti sukurti šiais metais ir Lietuvoje dar neeksponuoti. Turinio plotmėje - projektas, tai lyg padėklas, ant kurio pateikiamos šviežios ar vis dar šviežios kūrybinės tendencijos Kauno ir Lietuvos mastu. Šis, antrasis, RUDENS SALONO "leidimas" išsiplečia dimenciškai: šalia tapybos, grafikos, skulptūros, performanso, šiemet, į parodos kontekstą įtrauktas ir poezijos žanras. Taip pat, kaip naujas ir dar nerodytas kūrinys, parodoje dalyvauja LDS Kauno skyriaus projektas "Pažadėtoji žemė". Formate 40x40 arba 40x40x40 įgyvendinti kūriniai eksploatuoja jas vienijančią įvairiapusio troškimo - individualiai suvoktinos pažadėtos žemės temą.

 

Parodoje dalyvauja:

Auša Andziulytė, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Arvydas Baltrūnas, Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Laura Baltaitytė, Ausma Bankauskaitė, Mindaugas Breiva, Virginija Degenienė, Jurgita Jasinskaitė, Indrė Jaskūnienė, Jovita Glemžaitė-Matuzienė, Greta Grendaitė, Gintaras Kamarauskas, Eimutis Markūnas, Kristina Norvilaitė, Židrija Janušaitė, Rūta Kučinskaitė, Giedra Purlytė, Povilas Ramanauskas, Sofija Rickevičiūtė, Rosanda Sorakaitė, Eglė Ulčickaitė, Valentinas Varnas, Danutė Vaskelaitė, Konstantinas Žardalevičius, Loreta Zdanavičienė.

Projektą "Pažadėtoji žemė" sudaro Jūratės Armonavičiūtės, Neringos Arulienės, Liucijos Banaitienės, Aušros Andziulytės, Juditos Budriūnaitės, Jovitos Glemžaitės-Matuzienės, Lolitos Grabauskienės, Virginijos Laužadienės, Raimundo Majausko, Relitos Mielės, Julijos Pociūtės, Artūro Rimkevičiaus, Birutės Sarapienės, Eglė Talalienės, Vytauto Umbraso, Gintauto Vaičio, Danutės Valentaitės, Valdos Verikaitės kūryba.

 


Daina Pupkevičiūtė

K  R  A  I  T  I  S

performansas

 

"Sūpuoklių lingavimas mane ramina. Toks ritmingas sielos triukšmo ramdymo procesas, siekiant pirštų galais vis aukščiau ir aukščiau, stumdant debesis pėdom ir plaukus atiduodant perskalaut vėjui. Kartais sūpuojuosi tam, kad atsiplėščiau nuo savo svorio centro, kartais – idant užsisuktų retsykiais stringantis mano mechanizmas. Su kiekvienu siūbtelėjimu pirmyn ir vėl atgal – kvėpsnis švaraus oro, dar vienas, visa jų serija. Ir tuomet deguonimi pritvinkęs mano kraujas skubiau vaikšto po kūną, vaizdiniai gena vaizdinius ir visa yra nepalyginamai aiškiau, miglos horizontuose išaiškėja kontūrai, formos, faktūros. Ir vėl pranyksta. Ir taip iki kol šokteliu ir kietai nušoku ant žemės. 

Mano močiutė vis nuneria ką, baltą, spalvotą, dar baltą, dar baltą, ir deda į šiugždantį maišelį. Užsuka tokia virvele, dramblio kaulo baltos su raudonu krašteliu, ir atiduoda man. Sako, tai tau kraičiui. Dabar neria vis mažiau ir jau niekada kraičiui, o man vis gražesnis darosi žodis "neria", nes girdėdama jį kartais matau tai, ko nemačiau niekados - močiutę, plaukiančią dideliam vandeny, paneriančią, išneriančią, o paskui romiai neriančią mezginius ant kranto. 

Senos megztos skaros iš tamsaus stalčiaus kvapas, spintos durų girgždesio kartotės, lauke džiovintos patalynės vos apčiuopiama drėgmė, tyla ankstų rytą, mano nostalgija, vaikystė, kraitis."

Daina Pupkevičiūtė

 

2013 12 14. 15-18 val.  Projekto "Rudens salonas" renginys.

KRAUNASI ...