Elena Žebrauskaitė - Weir (1919 - 1995). ATSIVERIANTI MITOLOGIJA

 

Galerijos projektas "Žinomų nežinomieji", ką tik pristątęs Arūno Vaitkūno (1956-2005) piešinių ir fotografijų parodą, dabar kviečia pažinti  išeivijos (Kanada) menininkės tapybos darbus. Menininkė, daugiausiai dirbusi skulptūros srityje, savo kūryboje remiasi mitologija, asmenininėmis lietuvių liaudies meno interpretacijomis. Parodos organizatoriai kviečia pažinti autorės kūrybos dalį, o kartu ir dalį autorės.

[...] Atsiveriama kitam - svetimajam, skurdžiui, teisėjui - ne tik su savo įžvalgom ir idėjom, kad jos būtų užginčytos, bet atveriamas ir akių nuogumas, balsas ir tylėjimai, savos tuščios rankos. Juk kitas, svetimasis, atsigręžia į mus ne tik įsitikinimais ir sprendimais, bet ir trapumu, pažeidžiamumu, mirtiškumu. Jis ar ji atgręžia į mus savo veidą, stabą ar fetišą. Jis ar ji atgręžia į mus veidą, sukurtą iš anglies junginių, iš dulkių, kurios dulke pavirs, veidą, sukurtą iš žemės ir oro, iš šilumos ir kraujo, sukurtą iš šviesos ir šešėlio. Jis ar ji atgręžia į mus kūną, kurį raukšlėm ir randais pažymėjo kančia ir mirtiškumas. Bendrija randasi, kai atsiveriama tam, kuris yra nuogas, kuris yra skurdžius, atstumtasis, mirštantysis. Į bendriją įžengiame ne teigdami save ir savo jėgas, bet atsiverdami prarasčiai, nuostoliui, aukai. Bendrija randasi iš poslinkio, kai atsiveriama kitam, jėgoms ir galioms, esančioms už tavęs, atsiveriama mirčiai ir tiems, kurie miršta [...]

prof. Alphonso Lingis, "Nieko bendro neturinčiųjų bendrija", 1994

KRAUNASI ...